• Lietuvių odos dirbiniai 1932-1939 metais

• 1932-1939 metais sukurtus odos dirbinius reprezentuojantys autoriai:

Lietuvių odos dirbiniai 1932-1939 metais

XX a. I pusėje Lietuvoje gyvavo kelios dešimtys odos dirbtuvių ir knygrišyklų, gaminusių odos dirbinius ir įrišinėjusių knygas. Kaune 4-ojo dešimtmečio pabaigoje dirbo apie 30 knygrišių, kai kurie turėjo nedideles dirbtuves su 2 -3 mokiniais. Tarp jų garsėjo Kauno I valstybinėje amatų mokykloje dirbęs V. Meškelevičius, laikęs dirbtuvę Šančiuose, “Spaustuvės” knygrišyklos vedėjas K. Lazarevičius, “Spaudos fondo” meistras V. Prazdničnas, vakarais dirbęs J. Stuokos knygrišykloje. Jų knygų įrišimai priklausė nuo turimų medžiagų kokybės ir tuo metu vyravusio dailės stiliaus, derinusio modernius elementus su tautinio stiliaus motyvais. 1936 m. “Marginių” bendrovės kvietimu lietuvių meistrus konsultavo iš Estijos atvykęs dailininkas odininkas.
Kaune 4-ajame dešimtmetyje veikė XXVII knygos mėgėjų draugija, kuri nedideliais tiražais leido jaunų dailininkų apipavidalintas ir kokybiškai atspausdintas knygas. Draugijos veikla suvaidino nemažą vaidmenį, keldama to meto Lietuvos poligrafinę kultūrą. 1933 m. draugija surengė pirmąją Lietuvoje meninės knygos parodą. Didžiausioje tarpukaryje odos dirbinių įmonėje “Šatrijoje”, priklausiusioje V. Chodakauskienei, dirbo tik 10 žmonių. 1937 m. “Šatrija” organizavo savo dirbinių parodą, kurioje eksponavo įvairaus asortimento odos dirbinius, puoštus augaliniu, architektūriniu, geometriniu ir figūriniu dekoru, tautine simbolika. 1937 m. kurį laiką “Šatrijai” vadovavo meistras estas, tačiau ir tuo metu buvo propaguojamas tautinis stilius.
Tarpukariu Lietuvoje knygas įrišinėjo vienintelis profesionalas Tadas Lomsargis (1905-1942), 1938 m. baigęs dailiosios odos specialybę Prahos valstybinėje grafikos mokykloje. Pagrindinė dailininko kūrybos sritis buvo meninė knygrišystė. 4-ajame dešimtmetyje jis aptaisė apie 40 knygų. T. Lomsargio sukurtiems knygų viršeliams būdinga lakoniška, racionali, neperkrauta kompozicija, kurios pobūdis atspindi literatūrinio kūrinio esmę. Įrišimai (P. S. Buck “Motina”, 1938; F. E. Sinlapės “Žmonės vasaros naktį”, 1939) stilingi, negausios detalės - įstrižainės, lenktos ir spiralinės linijos, taškeliai, brūkšneliai komponuoti sekant art deco asimetrija, atektoniškumu, nors konstruktyvusis ir racionalusis pradas vyravo. Dailininkas stengėsi pabrėžti natūralias odos savybes, ją minimaliai dažė, dažnai aplikavo kitos spalvos oda, kai kada taikė intarsiją, kartais raižė, detales akcentavo auksu, tamsiu kontūru. Piešinį ir šriftą įspausdavo karštuoju būdu.
Knygų yra įrišę ir kiti dailininkai (pagal G. Bagdonavičiaus projektą įrišta V. Jasėno “Visuotinė meno istorija”, 1927). Tačiau platesnio užmojo ši dailiosios odos sritis tarpukario laikotarpiu neįgavo. Knygrišystė išgyveno demokratizacijos laikotarpį. Knygos buvo spausdinamos masiškai ir nedidelio tiražo vienetiniai įrišimai buvo per brangūs, skirti daugiausia kolekcininkams arba tarptautinėms parodoms. T. Lomsargis yra aptaisęs knygų specialiai joms. Dar studento įrišta W. H. Hudsono “Purpurová země” čekų buvo nusiųsta į Paryžiaus pasaulinę parodą. T. Lomsargio įrištos knygos buvo eksponuotos ir Niujorko pasaulinėje parodoje 1939 m..

1932-1939 metais sukurtus odos dirbinius reprezentuojantys autoriai:

 

G. Bagdonavičius  T. Lomsargis

V. Meškelevičius K. Lazarevičius